Pranešimai spaudai

Daugumos Lietuvos gyventojų skonio receptorių būklė yra gera, tačiau silpnėja jų saldaus bei sūraus skonių jutimas. Tai parodė pirmą kartą Lietuvoje vykdytas socialinis eksperimentas Skonio receptorių tyrimas, kurį didžiuosiuose šalies miestuose atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai.
Savaitgalį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Studentų mokslo draugijos nariai Klaipėdoje vykdė viešą gyventojų skonio jutimų tyrimą. Paaiškėjo, kad 9 proc. tyrimo dalyvių skonio receptoriai veikia puikiai, o 7 proc. – prastai. Nors 84 proc. patikrintų gyventojų džiaugiasi gerai veikiančiais skonio jutimais, vienas dažniausiai pasitaikančių šių receptorių sutrikimų Klaipėdoje yra silpnas saldaus skonio suvokimas.
Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Studentų mokslo draugijos nariai pirmą kartą šalyje vykdė viešą gyventojų skonio jutimų tyrimą. Paaiškėjo, kad puikūs skonio jutimai vos pas 4 proc. tyrimo dalyvių. Nors 137 patikrinti laikinosios sostinės gyventojai gali džiaugtis gerai veikiančiais skonio jutimais, vienas dažniausiai pasitaikančių šių receptorių sutrikimų yra silpnas saldaus ir sūraus skonių suvokimas.
Pranešimas žiniasklaidai. Kaunas, 2012 m. balandžio 12 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Studentų mokslo draugijos nariai pirmą kartą viešai vykdys gyventojų skonio receptorių tyrimą. Socialinio eksperimento metu žmonės galės nemokamai pasitikrinti savo skonio jutimus ir gauti patarimų, kaip kuo ilgiau išsaugoti gerą skonio suvokimą. Tyrimai vyks trijuose Lietuvos miestuose, pradedant Kaunu. Juos inicijavo „Suslavičiaus“ kečupo gamintojas.
Beveik pusė (47,5 proc.) Lietuvos gyventojų teigia antruosius patiekalus dažniausiai skaninantys kečupu. Mažiau populiarius pagardus – krienus, garstyčias, majonezą ir kitus – renkasi po 15 ir mažiau procentų gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ vasario mėnesį atlikta apklausa.
Lietuva yra puiki šalis, vien dėl to, kad daržovės bet kuriuo metų laiku neužleidžia vietos kitiems produktams ant stalo. Ateinant žiemai, visas gausus bei margaspalvis rudeninis šviežių vaisių ir daržovių derlius patenka į stiklainius ar pakuotes, virsdamas įvairiausiais konservais, mišiniais, marinatais bei padažais. Kitaip sakant, iš šviežio produkto pavirsta gaminiu. Ir tai nėra blogai, nes prasideda kūryba – skonio ir spalvų mozaika: pavyzdžiui, pomidoras tampa pikantišku saulėje džiovintu pomidoru, drebučiuose su svogūnais sustingusiomis pomidorų salotomis, tirštomis kvapniomis sultimis, marinate savo formos nepraradusiu pomidoru, spalvinga daržovių mišraine ir t.t. Tarp daržovių produktų savo vietą turi ir sutirštintas pomidorų pavidalas – kečupai ir pomidorų padažai, kurie dėl savo universalumo ir natūralumo užima lyderio poziciją ant mūsų stalo. Šie gaminiai plačiai naudojami bei itin dažnai aptarinėjami vartotojų ir tobulinami gamintojų.
Europos sveikos mitybos dieną lapkričio 8 - ąją šiais metais paminės net 58 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos, dalyvaujančios sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą skatinančiame projekte „Sveikatiada“. Mokiniai kartu su mokytojais vykdys apklausas, rengs pusryčių receptų ir nuotraukų parodas, organizuos judriąsias pertraukėles, puoš mokyklos interjerą bei diskutuos sveiko maisto temomis.
Kečupą vartoja didžioji dalis Lietuvos gyventojų – 82,1 procento. Trečdalis jų (29,1 proc.) kečupą valgo kiekvieną dieną arba mažiausiai 4-6 kartus per savaitę. Daugiau nei pusė (54,3 proc.) kečupo mėgėjų jį vartoja 2-3 kartus per savaitę. Du – tris kartus per mėnesį arba nors kartą per pusę metų kečupą valgo 16,7 proc. apklaustųjų, parodė konsultacijų įmonės „EKT grupė“ atliktas reprezentatyvus tyrimas.
Populiariausio Lietuvoje kečupo gamintoja SUSLAVIČIUS – FELIX atnaujino kečupų liniją. Per dvejus metus į naują liniją investavusi daugiau kaip 4 mln. litų, bendrovė atnaujino kečupo kokybės standartą ir pakuotę.